Kaip Susiformuoja, Juda Ledynai ir Jų Dalys?

Kas Yra Ledynas?

Ledynas yra ledo sankaupa (masė), dengianti didelius žemės plotus ir turinti neįtikėtinas erozijos galimybes. Kalnų ledynai (pavyzdžiui, Alpių ledynas) puikiai formuojasi ir jų reljefas gali būti kaip U formos slėnis. Kiekvienas ledynas turi savo maitinimo sritį, kur kaupiasi sniegas ir susidaro ledas — iš maitinimo srities ledynas juda žemyn. Kalnų ledynai šiuo metu yra Skandinavijoje, Alpėse, Himalajuose, kalnuose palei Šiaurės ir Pietų Amerikos vakarines pakrantes. Nuostabiajai Naujajai Zelandijai priklauso Pietų Alpių kalnai (ledynai). Šį nuostabaus grožio kraštovaizdį galima pamatyti filme „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas”.

Kontinentiniai ledynai (žemynai, salos ir salelės) yra itin masyvūs ledyninio ledo sluoksniai, dengiantys žemės plotus. Kontinentiniai ledynai šiuo metu stipriausiai išsidėstę Antarktidoje ir Grenlandijoje. Didžiulės ledo sankaupos yra nepaprastai storos, todėl daugelį žemės paviršių slegia žemiau jūros lygio. Pavyzdžiui, Vakarų Antarktidoje didžiausias ledo storis yra 4,36 kilometrai, todėl žemės paviršius nuslūgsta 2,54 kilometro žemiau jūros lygio! Jei visas ledynas Antarktidoje akimirksniu ištirptų, būtų užlieti milžiniški žemės plotai.

Kaip Formuojasi Ledynai?

Kad susidarytų ledynas, turi susikaupti nemažai sniego. Žiemos periodu būtinai turi susikaupti daugiau sniego, nei vasarą jo ištirpsta. Formuojantis ledynams stiprų vaidmenį atlieka snaigės, kurios ilgainiui virsta ledo grūdeliais — firnu. Firnas formuojasi kalnuose aukščiau sniego ribos ir poliarinėse srityse, kuriose iškritęs sniegas per vasarą nespėja ištirpti. Įprastai firnas susidaro sniegui aptirpstant ir vėl sušąlant, kai firno grūdelių tankis, suyrant snaigių kristalinei struktūrai, padidėja iki tam tikro lygio.  Šis ledyno formavimosi procesas gali trukti nuo kelių dešimtmečių iki šimtmečių, nes ledyno susidarymo greitis labai priklauso nuo sniego kiekio.

Ar Ledynas Juda?

Ledynas pradeda judėti, kai ledas pasiekia didesnį storį ir dėl slėgio pasidaro plastiškas. Šis deformacijos procesas vyksta todėl, kad ledo kristalai keičia formą, nesulūždami ir nesutrūkinėdami. Deformacija įvyksta žemiau 50 metrų nuo ledyno paviršiaus.

Storas ledas, iš kurio yra susiformavęs ledynas, yra gana sunkus, o dėl didelio ledyno svorio ledas palei ledyno pagrindą gali ištirpti. Tirpsta todėl, kad ledo tirpimo temperatūra yra stipriai sumažėjusi dėl patiriamo slėgio. Šiluma nuo Žemės paviršiaus taip pat gali sukelti ledyno tirpimą ar judėjimą. Ledynas yra sudarytas iš sluoksnių, kurių kontaktas – silpnesnio ledo sluoksniukas. Kai įtempis viršija laikomąjį sluoksniuko stiprį, sluoksniai pradeda judėti vienas kito atžvilgiu. Pavyzdžiui, 2012 m. vasarą buvo matuojamas Jakobshavno ledyno, esančio rytinėje Grenlandijos pakrantėje, judėjimas — 46 metrai per dieną. Manoma, kad būtent Jakobshavno ledynas lėmė didelio ledkalnio, 1912 m. nuskandinusio Titaniką, susidarymą.

Kokios Yra Ledyno Zonos?

Ledo susidarymo plotas vadinamas sankaupų zona. Šioje zonoje kiekvieną žiemą daugiau sniego susikaupia, nei vasarą jo ištirpsta. Sniego sankaupos ilgainiui kristalizuojasi į ledą. Kai storas ledas plastiškai deformuojasi pagal savo svorį, susikristalizavęs ledas nuteka iš sankaupų zonos. Kalnų ledynams būdinga, kai ledas teka žemyn nuo sankaupų zonos, o žemyniniam ledynui būdinga, kai ledas teka į šoną, į išorę ir toliau nuo sankaupų zonos.

Ledyno plotas, kuriame vyksta tirpsmas, vadinamas abliacijos zona. Šioje zonoje tirpstant ledui ledyno paviršiuje lieka smėlio ir žvyro gabaliukai. Svarbu pažymėti, kad ledinis ledas visada papildo šią zoną, nes ledinis ledas toliau teka iš kaupimosi zonos. Linija, skirianti sankaupų zoną nuo tirpsmo zonos, vadinama sniego linija (pusiausvyros linija). Sniego linija gali būti matoma vasaros pabaigoje tarp švaraus apledėjusio sankaupų zonos paviršiaus ir nešvaraus, nuosėdomis padengto atliekų zonos paviršiaus. Maždaug 50 metrų nuo ledyno paviršiaus, kur ledas nepasižymi plastine deformacija, vadinama lūžio zona. Šioje zonoje ledas yra trapus ir deformuojasi tik įtrūkdamas, lūždamas. Įtrūkimai yra ledo lūžiai, kurie gali būti šimtų metrų ilgio ir iki 50 metrų gylio. Ledyno apačia yra atliekų zonos dalis. Ledyno apačiai patekus į vandens telkinį, ledas atsiskiria ir šie plūduriuojantys ledyno gabalai vadinami ledkalniais.

Kodėl Ledynai Slenka Ir Traukiasi?

Metaforiškai galima pasakyti, kad ledynai turi sniego biudžetą, panašiai kaip banko sąskaita. Kuo daugiau pinigų įnešama į banko sąskaitą, tuo didesnė sąskaita tampa (ji auga). Tačiau jei iš sąskaitos daugiau pinigų išimama, nei įnešama, tai turimų pinigų suma žymiai sumažėja. Ledyno slinkimas ir traukimasis yra gana panašus. Kai sankaupų zonoje susidaro daugiau ledo nei to, kuris ištirpsta, ledynas auga ir slenka į priekį. Tokio ledyno kraštas tols tolyn nuo sankaupų zonos ir tokiu būdu pailgins ledyną. Ledynas traukiasi, kai vasarą ištirpsta daugiau ledo, nei per žiemą jo susidaro. Ledynas mažėja, nes apatinėje zonoje esantis ledas tirpsta. Slenkančio ledyno ledas niekada neteka atgal; ledas tiesiog ištirpsta greičiau, nei yra papildomas dėl nauju ledu. Jei ledo susidarymo kiekis sankaupų zonoje yra lygus tirpimo kiekiui apatinėje ledyno zonoje, tada ledynas neprogresuoja ir nesitraukia.

Kaip Klimato Kaita Veikia Ledynus?

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (pvz., anglies dioksidas ir metanas) gamyba prisideda prie lėtos pasaulinės temperatūros kilimo visame pasaulyje. Anot NASA mokslininkų, ledynai dabar tirpsta didesniu greičiu nei bet kada anksčiau. Maži kalnų ledynai visame pasaulyje yra labiausiai pažeidžiami pasaulinės klimato kaitos. Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro duomenimis, maždaug 90 procentų visų stebimų ledynų traukiasi. Pavyzdžiui, 1910 m. JAV ledynų nacionaliniame parke buvo apie 150 kalnų ledynų. 2010 m. buvo likę tik 25 aktyvūs ledynai, o kai kurie iš jų, prognozuojama, gali išnykti iki 2030 m. Ledynai Grenlandijoje ir Vakarų Antarktidoje taip pat yra pažeidžiami klimato pokyčių. Pavyzdžiui, Grenlandijos ledynas tirpsta sparčiau, o rekordiniai tirpimai buvo registruoti 2002 m. Jei ištirptų visas Grenlandijos ledynas arba ištirptų Vakarų Antarkties ledo danga, jūros lygis pakiltų 5 metrais. Bendra ledynų tirpimo tendencija visame pasaulyje itin glaudžiai susijusi su pasaulinės temperatūros didėjimu.

Kokios Yra Kalnų Ledynų Erozinės Savybės?

Ledynai turi pusiau atvirą tuščiavidurę kalno viršūnėje arba šlaite suformuotą ledyninės erozijos įdubą. Taip pat ledyno kavlagūbrį — siaurą, statų, dantytą griovelį pagrindinėje uolienoje. Ledyno ragas – smaili, ledo išraižyta kalnų viršūnė, kurią supa įduba ir kalvagūbris.

Pavyzdžiui, Šveicarijos Alpėse garsus ragas yra Materhornas. U formos slėnis susidaro, kai upeliu teka kalnų ledynas, o tekančio ledyno erozinė jėga modifikuoja V formos upelio slėnį į plokščią, stačiais kraštais.

Kai dar kartą žiūrėsite filmą „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas” pabandykite įžvelgti nuostabius ledynų erozinius bruožus.